Išdeginti saulėje, nublukinti vėjo, paskrudinti laužo nusėdame galiniuose kiemeliuose, parkuose, pavėsiuose ir kepam kepdami nesibaigiančius barbekiu. Keista, taip beprotiškai keista jaustis vienu kūnu, vienu kvėpavimu vasaros kaitroje. Suglaudžiame taures ir pasakojame apie gyvenimą, apie ateitį, didžiuosius lūkesčius – nerimas slypi kažkur giliai, anapus įdegusių veidų.

Tylėdamas stebiu prieš mane besiskleidžiančius gyvenimus,  mintyse statydamas už vienų sėkmę, kitų nuopuolį. Kas bus dar po metų, dešimties, trisdešimt? Karai, kelionės, vestuvės, skyrybos, žmogžudystės, paslaptys, karališkai turtai, bankrotai, šlovė, nuobodulys. Šypsausi norėdamas apkabinti tave per pečius, nesvarbu, ar kentėsi, ar maudysies sėkmeje – seksiu iš paskos tyliai ausdamas jūsų istoriją į vieną didelį kamuolį. Būkit išprotėję, nenuspėjami, blogi ar geri, būkit viskuo nuo nevykėlių iki išganytųjų, būkit karšti arba šalti, nes drungų nemėgsta nei dievas, nei rašytojai.