Basomis per smėlį

Gruodis 18, 2013

Ką turi bendro Kambodža ir Baltijos jūra? Ant miesto krentant gelsvai vakaro žarai baseiną užlieja purvinas auksas. Kaip lengva pamiršti, kad kažkur toli yra žiema, kaip traška sniegas po kojomis, kaip karkia varnos virš tuščių skverų. Pamiršti lengviau nei prisiminti – tik naktimis sapnai suvynioti į plastiką kaip kūnai Tichuanoje, pabudimas, pabučiuotas sarino dujų. Sapnas lyg Baltijos jūros dugnas, kur pajudinus smėlį nuaidi sprogimai. Užsimerkus vaikštai atsargiai, kad nepažadintum nerimo, pirštu galais bandydamas nepaliesti minų.

Komentarų (11) »


Stasys Saltoka

Ikona

Gruodis 16, 2013

Ekranas sako “trying to save what is lost” ir kurį laiką nemirksėdamas žiūriu į užrašą, kuris tikriausiai tėra užlūžęs wordpress, bet kažkodėl negaliu suprasti, ką jie bando gelbėti ir ar pavyks. Neištvėręs besisukančios ikonos intensyvumo pažiūriu pro langą, kur vienišas vaikas plaukioja su lastais ir akiniais žiūrėdamas į tuščio baseino sterilų dugną. Jo mama, gal auklė, sėdi ant gulto pasidėjusi žurnalą ant kelių, bet neskaito, tik žiūri tolyn į gelsvą horizontą, kur anapus užteršto kanalo kyla miestas. Uosto keltuvų gervės monotoniškai lydosi karštyje, kol viskas išsilieja į miražą. Norėčiau, kad pradėtų lyti, bet viskas žvilga popiečio saulėje, todėl nusuku žvilgsnį.
Trying to save what is lost. Jei dabar sudaužyčiau ekraną, ar tai būtų ikonoklazmas?
Kind of.
Maybe.
Padavėjas išneša tuščius indus ir tuomet laikas važiuoti į orouostą. ir vis dar atrodo, kad sukais ratas, gal smėlio laikrodis, bet niekas neįsirėžia į atmintį.

Komentarų nėra »


Stasys Saltoka

Fade

Gruodis 12, 2013

Sausa oda ir karštas vėjas skalaujantis pilkas žoles ant raudonos žemės. Apačioje vandenynas ir paukščiai sukantys ratus aplink negyvą ruonį. Čia yra toli, tiek toli, kiek kada nors buvai. bet nepakankamai toli – Merry Christmas lentelės meta skaidrų šešėlų, kuris traųka vasaros saulėje. Nusiperki Pale Indian Ale bevardžiame miestelyje ir jei važiuotum tolyn į dykumą, būtum visiškai vienas iki pat Queensland. galbūt partenktum vombatą arba kengūrą, bet kiek akys mato yra didžiulė tuščia neišmatuojamai erdvi žemė, kurioje žmonės išnyksta susitraukia. Gruodis. Vasara gruodį. First you get a swimming pool full of liquor then you dive in it. Pool full of liquor then you dive in it. Čia nepakankamai toli, so just fade.

Komentarų nėra »


Stasys Saltoka

Be namų negerai

Lapkritis 8, 2013

Namai – žuvys lelijų inde, dulksna kieme, ilgas supynių šešėlis, dulkių sluoksnis ant Nesspresso, mėnesių mėnesiais nenaudoti puodukai, apipėlijusi koža. Svajoju apie šitą kampą po frandžipani medžiu oro uostuose, viešbučių lovose užsakinėdamas room service, vakare rasdamas kambarinės tvarkingai surikiuotus šampūno buteliukus. Bet čia niekas negyvena… Toks pat dulkių sluoksnis, kaip Vilniaus gatvės po lapkričio pilkuma. Fuck this shit. Išsiskalauji puodelį ir lauki, kol kambarį užpildys kavos dvelksmas, tada įsipyli duty free St. Remy ir pagalvoji, kad nėra prasmės išsikrauti lagamino – poryt Tokijas. Bet juk to ir norėjai, ar ne?

Komentarų nėra »


Stasys Saltoka

Visi šoka

Spalis 28, 2013

Žvilgsnis per petį – kažkas tave seka. Atspindžiai viešbučių holuose, japoniškas alus malaizijoj, arbata atmiežta viskiu. Dažnai nepameni kaip grįžai į lovą, galbūt kažkas parnešė, bet pabundi visada vienas.
Jie sako lapkritis, tu sakai apsišik. Jie sako meilė, purtai galvą. Jie sako ateitis, ranka parodai į artimiausią stogą. Akimirkos grožis kažkur tarp išsitaškusio į dangoraižio langą paukščio ir aligatoriaus baseine. Galbūt tik mirties fantazijos.
Jie sako tikrovė, atsuku objektyvą, paspaudžiu record ir staiga visi šoka.

Komentarų nėra »


Stasys Saltoka

Fuck the system

Spalis 19, 2013

Patinka. Nepatinka sistema. Milijonas žmonių Orchard road’e sekmadienio vakarą. I had not thought that death has undone so many. Kalėdinės dekoracijos spalį. Tropikuose. Horizonte kabo sunkūs monsoon debesys ir liūtis plauna elnią, šokantį per roges ir netikrą sniegą. Patinka nepatinka sistema, bet visi einame per tuos pačius šaligatvius ir išsirikiuojame eilėje prie taksų. Visiem reik objektyvų, batų, muzikos. Ir kad ir kaip norėtųsi nusisukti, užsimerkti, purtyti galvą – man čia ne vieta – fuck Christmas, bet aš esu jie, jie yra čia. Lengva įsivaizduoti sistemą kaip tolimą abstrakčią mašiną, traiškančią kaulus kažkur Detroite, bet tik retards spauja į šulinį, iš kurio patys geria.

Komentarų nėra »


Stasys Saltoka

See you in Hell

Spalis 16, 2013

Ausinėse skamba bytas, jie sako – buvau septintam pragaro rate ir žinau, kad būsiu dar ne kartą. Balsai galvoje, ir aš skaičiuoju – pirmas pragaro ratas. Kartais pakeli akis nuo ekrano ir žvilgsnis nuslysta pro langą tarp dangoraižių, žemyn į įlanką, saulėje išsilydžiusią jūros liniją ir uosto kranus. Antras – smegenis taškantis karštis. Trečias – besilydantis asfaltas. Kofeino overdose – keturi. Ir jei skaičiuočiau toliau, atrodo, kad pragaras yra visų mėgstamiausia vieta pasivaikščiojimams, kai naktimis atsirakiname galines duris ir tuščiais šūviais šaudom redbulį, škotišką ir bad tripus.

Komentarų nėra »


Stasys Saltoka

Marina Bay Sands

Spalis 15, 2013

Nesvarbu, čia ar Vilniuj, vakar ar rytoj, po paskutinio shot’o, kai ištuštėja afterparčiai, supakuotos lempos, suvalgytas survival krabas, prieš grįždamas namo, pasiimi cigarečių ir vieną alaus – plyšis tarp gyvenimo, kuriame būni vienas. Šlapios gatvės, po tropinės liūties ar spalio dulksnos, Marina Bay ar Universiteto vyninė, aplink tylu, tik kartais per balas pravažiuoja pavienis taksas.
Plyšys tarp gyvenimo ir kasdienio ritmo – kai valandą stovi duše, tuščia galva stebėdamas kaip srūva žemyn karštas vanduo; kai žiūri žemyn nuo dangoraižio stogo; kai drebančiomis rankomis sugeri pirmą dienos redbulį ir bandai išgyventi, ištverti, nepaskęsti, sutelkti dėmesį. Bent trumpam. Tarp sapno mergaitės ir pirmo e-mail’o, tarp žemės drebėjimo ir rankų virpėjimo, darbo ir viskio, anapus kasdien, visada yra šlapios gatvės, kur gali vienas spausti turėklus, žiūrėdamas kaip iš tamsos it architektūrinis abortas iškyla Marina Bay Sands.

Komentarų nėra »


Stasys Saltoka

Singapore Sling

Rugpjūtis 1, 2012

Kai dienoraštyje atsiranda skylės, kai nėra pėdsakų, bandai prisiminti, kur dingo tie mėnesiai. Bet negali, nes buvai per girtas. Intoxicated. Infuriated. Totally fucked. Žinai tik tiek, kad banko sąskaita išaugo keliais nuliais, o Visa upgradino į Platinum. Žinai, kad esi Singapūre ir vieną vakarą užuot kvietęs taksi dar vienai nakčiai ant stogo, lieki baltam viešbučio kambary ir nusipirkęs pigaus raudono vyno (ne todėl, kad negali sau leisti geresnio, bet pasivaikščiojimas iki 7/11 pažadina ilgesį), užuot dirbęs, atsidarai užrašus. Neprisimeni žmonių, jie visi easy-going, beveidžiai, žmonės, kurie tau moka, kad gertum su jais vyną. Totally wasted. Vietoj priešpiečių gėrei Margaritą apsimesdamas, kad valgai savo tuną. Miglotai prisimeni, kad kažkur Vilniuje žmonės kenčia, kažkur Zimbabvėje, Urugvajuje, bet ne čia.
Žiūriu iš tolo.
SekmadienisAtgal.
Prisimeni tik tiek, kad visi tau sako, kad esi romantikas, todėl prieš atsijungdamas ant tobulai suklostytos lovos pagalvoji apie lietų tropikuose mintyse lygindamas su vaikystės lietumi Sariuose.

Komentarai (1) »


Stasys Saltoka

China press

Birželis 28, 2012

Tada kažkas nupaišė drakoną ir iš ryto pažadino du skambučiai. China Press ir Sin  Cheuw.  Susirūpinę balsai, ką matote apie drakoną. Tuomet susimąsčiau ar įmanoma turėti tvirtą nuomonę apie drakonus ir todėl pusryčiams gėrėme alų, miegojome ilgą siestą ir naktį su dežėmis dažų iššliaužėme į miestą. Bet tada supratome, kad ninja gali būti tik tada, kai tavęs nemedžioja autografams. Jegermeister vietoj trejų devynerių, penkta ryto ir bobutė , kuri prašo papuozoti nuotraukai. Fml. Priešpiečių interviu. Ilgi seilėti emailai. Žinai Joe, kažkodėl ką tik užsinorėjau nužudyti dar vieną charakterį savo knygoje. Kurį? Ką nors, kas nusipelnė gyventi.

Komentarų nėra »


Stasys Saltoka